Literatūros pamoka Žemaičių Kalvarijoje

Aš laimingas esu,

Laimingesnio pasauly nėra.

Netikėkite mano skausmu,

Aš laimingas esu

Tarp nakties valandų

Svaigulingos kančios ugnyje...

Aš laimingas esu,

Laimingesnio pasauly nėra.

                                          Šarnelė, 1943.XII.17 

Birželio 8 dieną 6–8 klasių mokiniai vyko į Žemaičių Kalvariją paminėti poeto Vytauto Mačernio 105-ųjų gimimo metinių.

Ši išvyka buvo proga ne tik prisiminti vieną ryškiausių lietuvių literatūros kūrėjų, bet ir geriau suprasti jo trumpą, įdomų, tačiau tragišką gyvenimą. Mokiniai aplankė poeto žuvimo vietą bei kapą, uždegė pagarbos žvakę, lankėsi Vytauto Mačernio muziejuje ir Žemaičių Kalvarijos bazilikoje.

Ypač vertingas buvo gido pasakojimas. Jis kalbėjo ne vien apie tai, ką galima perskaityti literatūros vadovėliuose, bet dalijosi ir gyvais prisiminimais, išgirstais iš dar gyvų Vytauto Mačernio artimųjų. Tokios žinios mokiniams leido į poetą pažvelgti ne tik kaip į literatūros istorijos asmenybę, bet ir kaip į jautrų, ieškantį, gimtąją žemę mylėjusį žmogų.

Įsimintina akimirka tapo susitikimas su poeto mylėtais beržais. Mokiniai galėjo juos apkabinti ir bent trumpam prisiliesti prie gamtos, kurioje Mačernis ieškojo ramybės, įkvėpimo ir atsakymų.

Tai buvo prasminga lietuvių kalbos ir literatūros pamoka ne klasėje – gyva, jautri ir įsimenanti.

Lietuvių kalbos mokytoja Edita Gudžiūnienė